būrvaikis

bū̃rvaikis (hibr.) sm. (1) K būro vaikas, sūnus: Visi būrvaikiai sustipę kaip žirnių kirminai I.Simon. O kits būriškai, kaip bū̃rvaikis bėginėdams, jaunas savo dienas glūpai gaišindamas lošta K.Donel.